Tarpukario Kaunas

Tai yra Aleksoto gatvė 1931 m. Potvynio metu. Tą kartą buvo užlieta apie 30 gatvių, 204 namai, nukentėjo apie 3326 gyventojai, vanduo buvo pakilęs net 6,78 metro. Didieji potvyniai plaudavo miesto dalį iki pat Kęstuĝio gatvės, daug kur iš vandens kyšodavo tik tvorų viršus. Kokio objekto įrengimas sąlygojo potvynių baigtį Kaune?

Kuo reikšmingas šis 1912 m. pradėtas statyti ir Aleksejaus Skrynikovo projektuotas pastatas, esantis Mickeviĝiaus gatvėje?

Kieno tai laidotuvių eisena, 1933 m. Sutraukusi dešimtis tūkstanĝių žmonių?

Koks žymus tarpukario architektas, studijavęs Rygos politechnikos institute, suprojektavo šį vieną svarbiausių tarpukario Kauno reprezentacinių pastatų, kainavusio daugiau nei 1 500 000 Lt?

Nuotraukoje, darytoje 1933 m., užfiksuota gatvė, kuri buvo vadinama Kalnų, Bergstrasse, Gornaja. Iki treĝiojo dešimtmeĝio tikėtina, kad ši gatvė buvo negrįsta bei mažai apgyvendinta, taĝiau netrukus ji tapo viena prestižiškiausių vietų Kaune. Joje namus statėsi Kauno burmistrai, kūrėsi užsienio valstybių diplomatinės atstovybės, ji net imta pravardžiuoti „ambasadų gatve“. Koks šios gatvės pavadinimas?

Šis pastatas nuo pat jo statybų pradžios 1542 m. Buvo neatsiejamas nuo miesto savivaldos aparato. Be to, ĝia buvo kalinami ir nusikaltę miestieĝiai, veikė teismas,vykdavo prekybininkų susirinkimai, o, kadangi pastatas buvo turgaus aikštėje, aplink jį virė miestietiškas gyvenimas. Kas įsikūrė šiame pastate tarpukariu?

Šis pastatas buvo vienas iš nedaugelio konkreĝiai valstybės institucijom pastatytų statinių Laikinojoje sostinėje. Pastato kolonados viršų puošė užrašas „JUSTITIA EST FUNFAMENTUM REGNORUM“, ĝia buvo patvirtinta 1938 m. konstitucija, 1934-1935 m. Vyko tuo metu garsiai Europoje nuskambėjęs Klaipėdos krašto pronacistinių organizacijų veikėjų teismo procesas. Kas tai per pastatas?

Koks objektas užfiksuotas XX a. 3 dešimtmetį darytoje fotografijoje?

Nuotraukoje matote Vilniaus gatvės grindimo akmenimis darbą 1930 m. Nors pagrindine miesto gatve buvo rūpintasi jau nuo seniausių laikų (archeloginių tyrimų duomenimis jau XV a. gatvė buvo tvarkoma užpilant smėlio ar žvyro, o, apskritai, ĝia galima nustatyti net 7 skirtingų laikotarpių paviršius), taĝiau bendra kelių būklė Kaunui tapus Laikinąja sostine buvo prasta. Paprastais lauko akmenimis buvo grįstos vos keliolika gatvių. Kiek bendro išgrįstų gatvių ilgio buvo Kaune 1938 m.?

Nepriklausomybės pradžioje sportas Lietuvoje nebuvo propagauojamas, o kadangi nebuvo sporto, tai nebuvo ir aikšĝių, baseinų bei kitų sportui tinkamų vietų. Lūžis sporto gyvenime įvyko tik 1932 m. priėmus kūno kultūros įstatymą, o netrukus atidarius ir Fiziško auklėjimo rūmus, kuriuose, tarp kitko, 1934 m. buvo įrengta ir pirmoji krepšiniui pritaikyti sporto salė. Kelintais metais buvo pastatyti šie Fiziško auklėjimo rūmai Kaune?