Visos jos tokios: Valstybės teatro moterys

 

Kviečiame susipažinti su Valstybės teatro solistėmis, pedagogėmis. Vienos jų buvo pirmosios dainininkės, pradėjusios savo karjeras Valstybės teatre, kitos prisijungė vėliau. Būdamos patyrusios solistės, daugelis iš jų tobulino savo balsą pas žymius to meto Europos vokalo pedagogus.

Visos jos sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų Valstybės teatre, koncertavo, gastroliavo geriausiuose pasaulio teatruose.

Ji – žymi dainininkė, dramatinis sopranas, pedagogė. 1908 m. baigė „Saulės“ mokytojų kursus Kaune, mokytojavo. Vėliau mokėsi dainavimo Vilniuje Rusų muzikos draugijos mokykloje, dalyvavo „Rūtos“ draugijos koncertuose. Baigusi muzikos mokyklą, įstojo į Peterburgo konservatoriją, o ją baigusi 1919 m. išvyko į Vitebską. 1920 m. pavasarį grįžusi į Lietuvą koncertavo, o rugsėjo pabaigoje išvyko į Paryžių, kur tobulinosi pas garsiąją dainininkę F. Litvinne. 1921 m. pakviečiama dirbti į Kauno muzikos mokyklą dainavimo mokytoja. Tų pačių metų birželio 16 d. debiutavo Operos vaidykloje Angelo vaidmeniu A. Rubinšteino operoje „Demonas“. Keletą metų dainavo mecosoprano partijas. Per 23 metų kūrybinį laikotarpį Valstybės teatre solistė parengė apie 30 įsimintinų vaidmenų. Sėkmingai gastroliavo Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje ir Suomijoje. Solistė visą laiką šalia kūrybinės veiklos dirbo ir pedagoginį darbą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o vėliau išvyko į JAV. Teigiama, kad Operos teatre ji išsiskyrė aukšto meninio lygio dainavimu. Muzikiniu požiūriu kiekvienas jos sukurtas vaidmuo buvo išbaigtas, išdailintas, stilingas. Ji labai mėgo humorą, turėjo surinkusi daug pasakojimų ir anekdotų, mokėjo išraiškingai juos papasakoti. Kas ji?

Ši dainininkė, mecosopranas, šeimoje buvo devintas vaikas. Talentą paveldėjo iš savo motinos ir senelės, kurios buvo geriausios dainininkės apylinkėje. Mergaitė giedojo bažnyčios chore, vaidino klojimo teatre. 1917–1918 m. Dainavimo mokėsi Voronežo muzikos mokykloje, o 1918 m. Ten pat baigė ir M. Yčo vadovaujamą gimnaziją. Grįžusi į Lietuvą, dainininkė mokytojavo, vėliau tarnavo Žemės ūkio ministerijoje Kaune ir mokėsi J. Naujalio muzikos mokykloje. Tų pačių metų rudenį dainavo M. Petrausko operoje „Birutė“ Vaidilutės partiją. Susižavėjęs jos dainavimu, muzikas K. V. Banaitis spaudoje atkreipė visuomenės dėmesį į gerą dainininkės balsą. Buvo surinkta lėšų jai paremti ir 1920 m. solistė trejiems metams išvyko studijuoti į Berlyno aukštąją mokyklą. 1923 m. persikėlė į Romą ir toliau studijavo pas E. Feiringą. 1925 m. Ji koncertavo Romos Karališkosios filharmonijos salėje, vėliau Palerme, Trevise, Padujoje ir kt. 1925 m. pavasarį grįžo į Lietuvą ir koncertavo Palangoje, o lapkričio mėn. 7 d. debiutavo Valstybės teatre Polinos vaidmeniu P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“. Valstybės teatre ji sukūrė apie 50 išraiškingų ir įsimintinų vaidmenų. Daug koncertavo kaip kamerinė dainininkė, turėjo parengusi labai platų repertuarą, dažnai pirmoji atlikdavo lietuvių kompozitorių kūrinius. Visą gyvenimą ji buvo tauri ir nesvyruojanti lietuvaitė, lietuvių tautodailės rinkėja, liaudies dainų puoselėtoja, veikli ir nepavargstanti visuomenės veikėja. Paprasta, nuoširdi, atvira, jautri, bičiuliška asmenybė. Kas ji?

Ji – lietuvių dainininkė, mecosopranas. 1928 m. baigė Kauno muzikos mokyklą, V. Grigaitienės dainavimo klasę. 1929 m. Studijas tęsė Paryžiuje pas S. Gladkają-Kedrovą. 1930–1944 m. – Valstybės teatro solistė. Sukūrė 48 vaidmenis, dainavo su F. Šaliapinu ir kt. Koncertavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos radijo programose. Tobulinosi pas E. Ghibaude Romoje. Pasitraukusi į Vokietiją, dainuoti mokėsi pas L. Jung. Ši dainininkė – viena iš lietuvių išeivių, ryškiausiai tęsusi muzikinę veiklą Vokietijoje ir Amerikoje. Solistė dainavo lietuvių stovyklose Berlyne, Štutgarte, Viurcburge, Tiubingene ir kitur. 1947 m. atvyko į JAV, 1949 m. dainavo „American Opera Co.“ Čikagoje, Studebackerio teatre, koncertavo (1951 m. Kimball Hall surengė solinį koncertą), režisavo operas. 1950 m. Čikagoje įkūrė dainavimo ir operos studiją. 1957–1958 m. vadovavo Amerikos konservatorijos operos klasei. Solistė įdainavo 4 plokšteles. Ji buvo Lietuvių muzikologijos archyvo JAV mecenatė. Kas ji?

Dainininkė nuo mažens juto didelį potraukį muzikai, scenos menui – jau mokykloje dainavo chore ir solo. 1915–1920 m. gyveno Rusijoje, Maskvoje privačiai mokėsi dainavimo. Baigusi dainavimo studijas Prahos konservatorijoje, 1929–1941 m. dainavo Valstybės teatre. Čia ji debiutavo Tatjanos vaidmeniu P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. Aksominio tembro, malonus, labai skaidrus, bet kartu ir platus, skambus balsas daugelį metų žavėjo klausytojus. Operos teatre ši dainininkė parengė net 28 pagrindines partijas operos spektakliuose. 1931 m. solistė sėkmingai gastroliavo Švedijoje, Stokholmo Karališkojoje operoje. Atliko Margaritos ir Tatjanos vaidmenis. 1934 m. Valstybės teatre ji dainavo Margaritą Š. Guno operoje „Faustas“ kartu su garsiuoju rusų solistu Fiodoru Šaliapinu. Atvykęs gastrolių į Kauno operą, F. Šaliapinas iš keleto šio vaidmens atlikėjų savo partnere pasirinko būtent ją. Taip pat iki paskutinių savo gyvenimo metų atlikėja dirbo pedagoginį darbą Kauno ir Vilniaus konservatorijose, 1960 m. Jai suteiktas profesorės vardas. Ji buvo labai smalsi, mėgo grožį. Nors vaikystėje labai vargo ir skurdo, vis dėlto savo jėgomis sugebėjo mokytis. Solistė turėjo nemažą problemą: nemokėjo kalbėti lietuviškai, nes nuo vaikystės girdėjo šnekant tik rusiškai ir lenkiškai, o nuo 1922 m. – tik čekiškai. Savo vaidmenų partijas ji mokėsi kaip užsienio kalbą. Kas ji?

Ši dainininkė, lyrinis koloratūrinis sopranas, 1923–1930 m. Dainavimo mokėsi pas V. Grigaitienę, kompozicijos pas J. Gruodį Kauno muzikos mokykloje. 1930–1944 m. Ji dainavo Valstybės teatre. Sukūrė apie 22 ryškius pagrindinius vaidmenis, 1932–1934 m. tobulinosi Romos Šv. Cecilijos muzikos akademijoje. 1944 m. dainininkė pasitraukė į Kanadą. 1949 m. Monrealyje įsteigė muzikos studiją, garsėjo kaip pedagogė. Nemažai koncertavo Kanados, JAV miestuose. Kas ji?

Ši dainininkė, sopranas, dainavimo mokėsi Klaipėdos konservatorijoje pas M. Čerkaskają ir I. Volkovą, 1930 m. Kaune baigė V. Grigaitienės dainavimo klasę, tobulinosi Romoje. Valstybės teatre debiutavo 1929 m. Piemenuko vaidmeniu P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“, o netrukus jau dainavo pagrindines operų partijas. Turėjo puikią išvaizdą, gražų balsą, tad greitai tapo viena ryškiausių sopranų. Ji dainavo Talino, Rygos, Prahos operos teatruose. Jos balsas skambėjo Budapešto, Vienos radijuje. 1940 m. įvykiai, karas ir okupacija nutraukė jos karjerą, 1944 m. emigravo. 1947–1949 m. solistė dainavo Augsburgo teatre, koncertavo Vokietijoje, Anglijoje. 1949 m. Kartu su kitais lietuvių muzikais surengė 28 koncertus, vėliau išvyko į JAV. Lietuvoje ir JAV įdainavo plokštelių. Kas ji?