Visos jos tokios: Valstybės teatro moterys
Kviečiame susipažinti su Valstybės teatro solistėmis, pedagogėmis. Vienos jų buvo pirmosios dainininkės, pradėjusios savo karjeras Valstybės teatre, kitos prisijungė vėliau. Būdamos patyrusios solistės, daugelis iš jų tobulino savo balsą pas žymius to meto Europos vokalo pedagogus.
Visos jos sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų Valstybės teatre, koncertavo, gastroliavo geriausiuose pasaulio teatruose.
Ši dainininkė 1915 m. baigė Kauno mokytojų seminariją. 1915–1918 m. Dainavimo mokėsi Maskvos filharmonijos draugijos Muzikos-dramos mokykloje pas prof. V. Uspenskį, o dramos kursą lankė pas V. Nemirovičių-Dančenką ir K. Stanislavskį. Baigusi šią mokyklą, grįžo į Lietuvą. Daug koncertavo. 1920 m. gruodžio 31 d. su K. Petrausku dainavo pirmajame spektaklyje – Dž. Verdžio operoje „Traviata“. Solistė, gražus koloratūrinis sopranas, Valstybės teatre sukūrė daugiau kaip 25 vaidmenis. Ši moteris muzikinės kultūros istorijoje išliko kaip pirmoji profesionali operos solistė, pirmoji Violetos partijos atlikėja, o 1933 m. – pirmosios moterų dainų šventės dirigentė ir organizatorė. Kas ji?
Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė
Jadvyga Vencevičaitė-Kutkuvienė
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė
Ši bajorų kilmės dainininkė, mecosopranas, muzikinius gabumus paveldėjo iš motinos pianistės. Baigusi Šiaulių gimnaziją, dainavimo mokėsi Kauno muzikos mokykloje ir privačiai pas O. Pavlovą. 1920 m. debiutavo Dž. Verdžio operoje „Traviata“ nedideliu Aninos vaidmeniu. 1929–1930 m., gavusi Švietimo ministerijos stipendiją, išvyko į Paryžių, čia tobulino dainavimo techniką pas S. Gladkają-Kedrovą. Kauno Valstybės teatre solistė dainavo 1920–1944 m. Gražus, malonaus tembro ir plačios apimties balsas, įgimtas muzikalumas leido jai dainuoti ir pagrindines, ir antraeiles partijas, tad per visą savo kūrybinės veiklos laikotarpį paruošė apie 50 vaidmenų. Ji apibūdinama kaip reto talento, retos vidinės kultūros, žmoniškumo ir taurumo moteris. Jos dievai buvo Tiesa, Gėris ir Grožis. Ji mokėjo keletą kalbų, labai daug skaitė. Visuomet savo pareigą atliko su meile institucijai, žmogui, niekada nedemonstravo savo emocijų ir pykčio net akivaizdžiai skriaudžiama. Įdomu tai, kad ji labai prastai matė, o su akiniais scenoje nebūdavo, tad turėdavo gerai įsiklausyti į orkestrą. Taigi ir įstodavo ne stebėdama dirigento ranką, o tiesiog klausydama orkestro. Ir tai ji darydavo itin tiksliai. Kas ji?
Veronika Podėnaitė
Julija Dvarionaitė
Jadvyga Vencevičaitė-Kutkuvienė
Ši dainininkė, dramatinis sopranas, mokėsi Rygos gimnazijoje. Vėliau persikėlė į Kauną. 1920 m. lankė muzikos mokyklos dainavimo klasę pas J. Bieliūną. Pirmą kartą teatro scenoje pasirodė 1920 m. Valstybės teatro pirmajame spektaklyje – Dž. Verdžio operoje „Traviata“ Floros vaidmeniu. Gavusi Švietimo ministerijos stipendiją, išvyko mokytis į Italiją. 1926 m. baigusi Šv. Cecilijos akademiją Romoje, dainavo Italijos operos teatruose vadindamasi Veros Gailos vardu. 1929–1931 m. solistė dainavo Romos Karališkoje operoje. 1929 m. Koncertavo kartu su lietuvių menininkais bei garsiais to meto italų solistais. Ji – pirmoji lietuvaitė, 1931–1932 m. dainavusi žymiajame Milano „La Scala“ teatre. Netikėta mirtis nutraukė labai talentingos, į dainavimo aukštumas kylančios solistės gyvenimą. Lietuvos archyvuose beveik nieko neišliko apie šios dainininkės kūrybinę veiklą. Kas ji?
Julija Dvarionaitė
Veronika Podėnaitė
Marijona Rakauskaitė
Ji – žymi dainininkė, dramatinis sopranas, pedagogė. 1908 m. baigė „Saulės“ mokytojų kursus Kaune, mokytojavo. Vėliau mokėsi dainavimo Vilniuje Rusų muzikos draugijos mokykloje, dalyvavo „Rūtos“ draugijos koncertuose. Baigusi muzikos mokyklą, įstojo į Peterburgo konservatoriją, o ją baigusi 1919 m. išvyko į Vitebską. 1920 m. pavasarį grįžusi į Lietuvą koncertavo, o rugsėjo pabaigoje išvyko į Paryžių, kur tobulinosi pas garsiąją dainininkę F. Litvinne. 1921 m. pakviečiama dirbti į Kauno muzikos mokyklą dainavimo mokytoja. Tų pačių metų birželio 16 d. debiutavo Operos vaidykloje Angelo vaidmeniu A. Rubinšteino operoje „Demonas“. Keletą metų dainavo mecosoprano partijas. Per 23 metų kūrybinį laikotarpį Valstybės teatre solistė parengė apie 30 įsimintinų vaidmenų. Sėkmingai gastroliavo Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje ir Suomijoje. Solistė visą laiką šalia kūrybinės veiklos dirbo ir pedagoginį darbą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o vėliau išvyko į JAV. Teigiama, kad Operos teatre ji išsiskyrė aukšto meninio lygio dainavimu. Muzikiniu požiūriu kiekvienas jos sukurtas vaidmuo buvo išbaigtas, išdailintas, stilingas. Ji labai mėgo humorą, turėjo surinkusi daug pasakojimų ir anekdotų, mokėjo išraiškingai juos papasakoti. Kas ji?
Jadvyga Vencevičaitė-Kutkuvienė
Vladislava Polovinskaitė-Grigaitienė
Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė
Ji – dainininkė (sopranas), aktorė, režisierė, vieno Lietuvos kompozitoriaus vyresnioji sesuo. 1912 m. baigė Liepojos gimnaziją, 1913–1917 m. studijavo Peterburgo konservatorijoje fortepijono specialybę pas J. Miklaševskį, o iš prigimties gražų balsą lavino pas privačius mokytojus. Dainininkė aktyviai dalyvavo lietuvių studentų rengiamuose koncertuose. Po Pirmojo pasaulinio karo su tėvais grįžo į Liepoją ir 1919–1920 m. Ten mokytojavo pradžios mokykloje. 1921 m. Jos pavardę jau galima aptikti Operos vaidyklos programose, o 1922 m. solistė debiutavo Margaritos vaidmeniu Š. Guno operoje „Faustas“. Valstybės operoje solistė dainavo iki 1931 m. pabaigos, atlikdama pagrindinius koloratūrinio ir lyrinio soprano vaidmenis. 1931–1933 m. dirbo Valstybės teatro režisieriaus padėjėja, buvo Kauno vaikų teatro draugijos režisierė ir aktorė. Vėliau mokytojavo, vaidino Kauno jaunimo teatre. Kas ji?
Marijona Rakauskaitė
Julija Dvarionaitė
Veronika Podėnaitė
Ši dainininkė – dramatinis sopranas. Augo muzikų mėgėjų šeimoje. Būdama 7 metų mergaitė jau dalyvavo vaikų spektakliuose. Iki 1910 m. Studijavo muziką Šv. Pranciškaus akademijoje, vėliau dainavimo mokėsi Čikagos muzikos mokykloje ir privačiose studijose. 1918 m. baigė Čikagos Šekspyro dramos studiją. 1915 m. Kartu su S. Šimkumi koncertavo lietuviškose kolonijose, dainavo „Birutės“ chore, atlikdavo svarbesnius vaidmenis lietuviškose M. Petrausko, S. Šimkaus operose ir operetėse. Ji pirmoji radijuje surengė lietuvių liaudies dainų koncertą. 1923 m. solistė atvyko į Lietuvą ir tų pačių metų vasarą dainavo su K. Petrausku Palangoje, o rudenį surengė rečitalį „Baltosios gulbės“ salėje Kaune. 1924 m. vasario 28 d. dainininkė debiutavo Valstybės teatre Karmen vaidmeniu Ž. Bizė operoje „Karmen“. Solistė operos teatre dainavo 1923–1948 m. 1937 m. lankėsi JAV, kur koncertavo įvairiose lietuvių kolonijose. Pasižymėjo ne tik dideliu, skambiu, plačios apimties balsu, bet ir kūrybine improvizacija, puikia vaidyba, originalia išvaizda: buvo labai elegantiška, stotinga, dažytais plaukais, suderintomis drabužių ir rankų nagų spalvomis. Teigiama, kad ji vienintelė tarpukario Kaune lakavosi kojų nagus. Ant rankų nešiojo apyrankes, mėgo žiedus su lazuritais. Solistės nuomone, kiekviena diena – šventė, todėl ją reikia nugyventi kaip šventę. Įdomus faktas, kad ji atsisakė palikimo iš Amerikos, nes negalėjo įkurti fondo menininkams paremti. Tai buvo labai įsimintinas aštuoniasdešimtųjų įvykis. Kas ji?
Marijona Rakauskaitė
Marija Lipčienė
Julija Dvarionaitė
Ši dainininkė, mecosopranas, šeimoje buvo devintas vaikas. Talentą paveldėjo iš savo motinos ir senelės, kurios buvo geriausios dainininkės apylinkėje. Mergaitė giedojo bažnyčios chore, vaidino klojimo teatre. 1917–1918 m. Dainavimo mokėsi Voronežo muzikos mokykloje, o 1918 m. Ten pat baigė ir M. Yčo vadovaujamą gimnaziją. Grįžusi į Lietuvą, dainininkė mokytojavo, vėliau tarnavo Žemės ūkio ministerijoje Kaune ir mokėsi J. Naujalio muzikos mokykloje. Tų pačių metų rudenį dainavo M. Petrausko operoje „Birutė“ Vaidilutės partiją. Susižavėjęs jos dainavimu, muzikas K. V. Banaitis spaudoje atkreipė visuomenės dėmesį į gerą dainininkės balsą. Buvo surinkta lėšų jai paremti ir 1920 m. solistė trejiems metams išvyko studijuoti į Berlyno aukštąją mokyklą. 1923 m. persikėlė į Romą ir toliau studijavo pas E. Feiringą. 1925 m. Ji koncertavo Romos Karališkosios filharmonijos salėje, vėliau Palerme, Trevise, Padujoje ir kt. 1925 m. pavasarį grįžo į Lietuvą ir koncertavo Palangoje, o lapkričio mėn. 7 d. debiutavo Valstybės teatre Polinos vaidmeniu P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“. Valstybės teatre ji sukūrė apie 50 išraiškingų ir įsimintinų vaidmenų. Daug koncertavo kaip kamerinė dainininkė, turėjo parengusi labai platų repertuarą, dažnai pirmoji atlikdavo lietuvių kompozitorių kūrinius. Visą gyvenimą ji buvo tauri ir nesvyruojanti lietuvaitė, lietuvių tautodailės rinkėja, liaudies dainų puoselėtoja, veikli ir nepavargstanti visuomenės veikėja. Paprasta, nuoširdi, atvira, jautri, bičiuliška asmenybė. Kas ji?
Aliodija Dičiūtė-Trečiokienė
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė
Elžbieta Raciborskaitė-Kardelienė
Ši dainininkė, mecosopranas, Pirmojo pasaulinio karo metus praleido Maskvoje, reiškėsi kaip skaitovė ir dainininkė. 1918 m. grįžo į Kauną, vaidino U. Babickaitės artistų kuopoje, Tautos ir „Vilkolakio“ teatre. 1920–1924 m. Studijavo dainavimą Kauno muzikos mokykloje pas V. Grigaitienę ir O. Marini, vėliau Paryžiuje Normalinėje muzikos mokykloje ir privačiai pas F. Litvinne. 1927–1940 m. dainavo Valstybės teatre. Koncertavo Rygoje, Taline, Paryžiuje. Valstybės teatre dainavo pagrindines mecosoprano partijas. 1941–1948 m. Ji buvo Kauno muzikinės komedijos teatro solistė. 1949–1957 m. dirbo Kauno audinių fabrike darbininke – geresnio darbo patyrusiai operos solistei tuo metu neatsirado. Solistės vyras – Finansų departamento direktorius – žuvo tremtyje. Kas ji?
Marija Lipčienė
Aleksandra Staškevičiūtė
Morta Grikšaitė-Vaičkienė
Ji – lietuvių dainininkė, mecosopranas. 1928 m. baigė Kauno muzikos mokyklą, V. Grigaitienės dainavimo klasę. 1929 m. Studijas tęsė Paryžiuje pas S. Gladkają-Kedrovą. 1930–1944 m. – Valstybės teatro solistė. Sukūrė 48 vaidmenis, dainavo su F. Šaliapinu ir kt. Koncertavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos radijo programose. Tobulinosi pas E. Ghibaude Romoje. Pasitraukusi į Vokietiją, dainuoti mokėsi pas L. Jung. Ši dainininkė – viena iš lietuvių išeivių, ryškiausiai tęsusi muzikinę veiklą Vokietijoje ir Amerikoje. Solistė dainavo lietuvių stovyklose Berlyne, Štutgarte, Viurcburge, Tiubingene ir kitur. 1947 m. atvyko į JAV, 1949 m. dainavo „American Opera Co.“ Čikagoje, Studebackerio teatre, koncertavo (1951 m. Kimball Hall surengė solinį koncertą), režisavo operas. 1950 m. Čikagoje įkūrė dainavimo ir operos studiją. 1957–1958 m. vadovavo Amerikos konservatorijos operos klasei. Solistė įdainavo 4 plokšteles. Ji buvo Lietuvių muzikologijos archyvo JAV mecenatė. Kas ji?
Elžbieta Raciborskaitė-Kardelienė
Aliodija Dičiūtė-Trečiokienė
Vladislava Polovinskaitė-Grigaitienė
Dainininkė nuo mažens juto didelį potraukį muzikai, scenos menui – jau mokykloje dainavo chore ir solo. 1915–1920 m. gyveno Rusijoje, Maskvoje privačiai mokėsi dainavimo. Baigusi dainavimo studijas Prahos konservatorijoje, 1929–1941 m. dainavo Valstybės teatre. Čia ji debiutavo Tatjanos vaidmeniu P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. Aksominio tembro, malonus, labai skaidrus, bet kartu ir platus, skambus balsas daugelį metų žavėjo klausytojus. Operos teatre ši dainininkė parengė net 28 pagrindines partijas operos spektakliuose. 1931 m. solistė sėkmingai gastroliavo Švedijoje, Stokholmo Karališkojoje operoje. Atliko Margaritos ir Tatjanos vaidmenis. 1934 m. Valstybės teatre ji dainavo Margaritą Š. Guno operoje „Faustas“ kartu su garsiuoju rusų solistu Fiodoru Šaliapinu. Atvykęs gastrolių į Kauno operą, F. Šaliapinas iš keleto šio vaidmens atlikėjų savo partnere pasirinko būtent ją. Taip pat iki paskutinių savo gyvenimo metų atlikėja dirbo pedagoginį darbą Kauno ir Vilniaus konservatorijose, 1960 m. Jai suteiktas profesorės vardas. Ji buvo labai smalsi, mėgo grožį. Nors vaikystėje labai vargo ir skurdo, vis dėlto savo jėgomis sugebėjo mokytis. Solistė turėjo nemažą problemą: nemokėjo kalbėti lietuviškai, nes nuo vaikystės girdėjo šnekant tik rusiškai ir lenkiškai, o nuo 1922 m. – tik čekiškai. Savo vaidmenų partijas ji mokėsi kaip užsienio kalbą. Kas ji?
Antanina Dambrauskaitė
Veronika Podėnaitė
Aleksandra Staškevičiūtė
Ši dainininkė, lyrinis koloratūrinis sopranas, 1923–1930 m. Dainavimo mokėsi pas V. Grigaitienę, kompozicijos pas J. Gruodį Kauno muzikos mokykloje. 1930–1944 m. Ji dainavo Valstybės teatre. Sukūrė apie 22 ryškius pagrindinius vaidmenis, 1932–1934 m. tobulinosi Romos Šv. Cecilijos muzikos akademijoje. 1944 m. dainininkė pasitraukė į Kanadą. 1949 m. Monrealyje įsteigė muzikos studiją, garsėjo kaip pedagogė. Nemažai koncertavo Kanados, JAV miestuose. Kas ji?
Elžbieta Raciborskaitė-Kardelienė
Aliodija Dičiūtė-Trečiokienė
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė
Ši dainininkė, sopranas, dainavimo mokėsi Klaipėdos konservatorijoje pas M. Čerkaskają ir I. Volkovą, 1930 m. Kaune baigė V. Grigaitienės dainavimo klasę, tobulinosi Romoje. Valstybės teatre debiutavo 1929 m. Piemenuko vaidmeniu P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“, o netrukus jau dainavo pagrindines operų partijas. Turėjo puikią išvaizdą, gražų balsą, tad greitai tapo viena ryškiausių sopranų. Ji dainavo Talino, Rygos, Prahos operos teatruose. Jos balsas skambėjo Budapešto, Vienos radijuje. 1940 m. įvykiai, karas ir okupacija nutraukė jos karjerą, 1944 m. emigravo. 1947–1949 m. solistė dainavo Augsburgo teatre, koncertavo Vokietijoje, Anglijoje. 1949 m. Kartu su kitais lietuvių muzikais surengė 28 koncertus, vėliau išvyko į JAV. Lietuvoje ir JAV įdainavo plokštelių. Kas ji?
Veronika Podėnaitė
Antanina Dambrauskaitė
Marija Lipčienė
{"name":"Visos jos tokios: Valstybės teatro moterys Kviečiame susipažinti su Valstybės teatro solistėmis, pedagogėmis. Vienos jų buvo pirmosios dainininkės, pradėjusios savo karjeras Valstybės teatre, kitos prisijungė vėliau. Būdamos patyrusios solistės, daugelis iš jų tobulino savo balsą pas žymius to meto Europos vokalo pedagogus. Visos jos sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų Valstybės teatre, koncertavo, gastroliavo geriausiuose pasaulio teatruose.", "url":"https://www.quiz-maker.com/QPREVIEW","txt":"Ši dainininkė 1915 m. baigė Kauno mokytojų seminariją. 1915–1918 m. dainavimo mokėsi Maskvos filharmonijos draugijos Muzikos-dramos mokykloje pas prof. V. Uspenskį, o dramos kursą lankė pas V. Nemirovičių-Dančenką ir K. Stanislavskį. Baigusi šią mokyklą, grįžo į Lietuvą. Daug koncertavo. 1920 m. gruodžio 31 d. su K. Petrausku dainavo pirmajame spektaklyje – Dž. Verdžio operoje „Traviata“. Solistė, gražus koloratūrinis sopranas, Valstybės teatre sukūrė daugiau kaip 25 vaidmenis. Ši moteris muzikinės kultūros istorijoje išliko kaip pirmoji profesionali operos solistė, pirmoji Violetos partijos atlikėja, o 1933 m. – pirmosios moterų dainų šventės dirigentė ir organizatorė. Kas ji?","img":"https://cdn.poll-maker.com/54-2094849/a-galauniene.jpg?sz=1200-00000000001000010000"}
More Quizzes
Lesson 14 Quiz
740
100
Test Your Knowledge on Drunk Elephant!
1168
Homiesexuals
15810
Trainers Institute
100
ΟΕΕ Δυσφαγίας -2022- Κουίζ Δυσφαγίας
100
Despre spatiul verde din complex
3227
Ev Staff Quiz
940
Who Knows Me Better Quiz
10528
اختبار الوحدة الثالثة معلمات المجموعة 5
420
General Knowledge
10515
BCLTE Exam
361823